BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mariaus Ivaškevičiaus ir Oskaro Koršunovo tandemas užprogramuotas sėkmei. Tai tas profesionalumas, lygis, kurio norisi, kurio laukiame ir tikimės ateidami į spektaklio premjerą. Ateiname į premjeras be jokio išankstinio nusiteikimo, nusistatymo, skeptiškumo, tokie nuoširdūs, atviri ir priimantys viską, kempinės mes ar lyg švarūs rašalo sugertukai.

Naujausias šio dueto spektaklis “Rusiškas romanas” - fantastinis naujojo teatrinio sezono fejerverkas Lietuvos teatro pasaulio padangėje. Tuk tuk, tuk tuk, tuk tuk - kelionė senojo geležinkelio bėgiais, kietų medinių suolų vagone, pilname žmonių, dar juodai apsirėdžiusių našlių, į istoriją, į vieno žinomiausių pasaulyje Rusijos rašytojo Levo Tolstojaus ir jo šeimos gyvenimą. Euforija nuo pat pirmų spektaklio sekundžių, taip jaučiausi iki pat pabaigos.

Puikūs aktoriai ir jų jautrumas, šviesos sprendimai, scenografija, dekoracijos, siužetas, kokybiški dialogai ir monologai. Jei jūs vis dar svarstote ir abejojate, ar verta leistis į šią istorinę kelionę, ar tikrai patiks rašytojo žmonos ir jų vaikų gyvenimo epizodai, vien skaitant kažkur mažumėlę gali pasirodyti neįdomu, nuobodoka ar net gi snobiška. Anaiptol. Tai taip įdomu ir netikėta, iš tiesų praturtino ir suteikė ne vien žinių apie vieno ryškiausių asmenybių gyvenimą, jo žmonos likimą ir sunkumus, gyvenant su tokio ryškumo personalija, kuriam labiausiai rūpėjo jis pats, o ar mylėjo ką nors? Kažin.

Tai siūlau nedvejoti ir paskubėti pirkti bilietus, nes net neabejoju, kad jų artimiausiu laiku nebeliks. Jūs ne vienintelis, kuris susidomės, nes tikiu, kad ovacijos sklis ir jau sklinda toli, triukšmingi “bravo” jau nuo šio sekmadienio ir pirmadienio, kai visi buvę premjeroje dalinsis savo įspūdžiais ir lygiai taip pat, kaip aš čia, karštai tikins, kad kiekvienas turėtų tai pamatyti, kam patinka aukšto lygio profesionalų teatras.

Spektaklis nėra trumpas, tą momentą taip pat turėkite mintyse, planuodami savo turtingą vakarą, spektaklio pabaiga 22:30, o euforija, žinoma, individualiai. Jei atvirai, tai spektaklis galėtų trukti ir dar ilgiau.

https://www.rusudrama.lt/spektakliai/rusiskas-romanas

Rodyk draugams

“Naujausia Vilniaus mažojo teatro premjera – spektaklis „Manno laimė“ – sukurtas pagal ankstyvąsias garsaus vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Thomo Manno noveles. Novelės „Valia būti laimingam“, „Nusivylimas“ ir „Kerštas. Novelistinė studija“.” Režisierė – Gulnaz Balpeisova. Kalu kol šilti šio vakaro spektaklio įspūdžiai.

Patiko aktoriai, dekoracijos ir gyvo garso violončelės melodijos. Pastaruoju metu VMT dažnai naudoja šį labai neblogą spektaklių paspalvinimo motyvą - gyvą garsą, tad jau nebe stebina, bet vis tiek malonu.

Spektaklis nepatiko, ir, mano, žinoma, lai subjektyviu vertinimu, tai vienas silpniausių Mažojo teatro spektaklių jo repertuare. Vos vienos dalies, vos pusantros valandos, o tuo pačiu toks ilgas… Ne, ne laiko prasme, o turinio. Tai buvo taip nuobodu, toks primityvokas savo siužetu, kuris toks banalus, kad norisi net verkti nuo jo banalumo, vis kirba mintis, na kada tai baigsis, kiek gali vargti šaunūs aktoriai, kuriems tenka toks vargas - išlaikyti pauzes, pasakyti žodį, išmaigyti molį.

Ir tame visame procese pradėjau net abejoti, ar tikrai vokiečių rašytojas T. Mannas buvo toks primityvus. Nesu skaičiusi jo kūrybos, tad susilaikysiu nuo tolimesnių rašytojo novelių vertinimų, tad vertinu tik spektaklį “Manno laimė”. Tie tokie rodos dirbtinai ištempti monologai ir dialogai, kad laukiau tos pabaigos, nes neblogai migdė, ypač pabaigoje.

Šis spektaklis labai tiktų jaunimui, dar nelabai daug mačiusiam žiūrovui arba tokiam žiūrovui, kuriam norėtųsi kažkuo paspalvinti nuobodžią rutiną, tad štai toks spektaklis, dar viena proga užsidėti “varnelę”, kad buvo teatre, ne per ilgai, pusantros valandos. Pailsėjo, pamiegojo, nieko pernelyg negavo. Tad nerekomenduoju “Manno laimė” kokybiškų spektaklių gerbėjams, taip pat tiems, kurie nenori nuobodžiauti, knapsoti, migdytis, nekantriai laukti pabaigos, o prasmingiau galėtų praleisti tą vakarą.


Rodyk draugams